Deginta mediena ar termo mediena: kuo skiriasi fasado sprendimai?

Deginant paviršiuje susidaro anglies sluoksnis. Jį galima palikti reljefišką arba dalį pašalinti šepečiu, kad išryškėtų medienos raštas. Dėl to degintos dailylentės gali labai skirtis: vienos turi gilų juodą paviršių, kitos yra rudesnės, su ryškesnėmis medienos rievėmis. Vien pavadinimas neapibūdina galutinio gaminio.

Paviršiaus deginimas savaime nereiškia, kad visa lenta termiškai modifikuota. Tačiau abu procesai gali būti derinami: pirmiausia mediena termiškai apdorojama, vėliau jos paviršius apdeginamas. Perkant verta išsiaiškinti, ar siūlomas būtent toks gaminys, ar deginta įprasta mediena.

Termiškai apdorota mediena mažiau sugeria drėgmės iš oro ir mažiau brinksta bei traukiasi nei neapdorota tos pačios rūšies mediena. Tai naudinga fasadui, kur svarbu, kad lentų sujungimai išliktų tvarkingi keičiantis sezonams. Tačiau geresnis matmenų stabilumas nereiškia, kad galima montuoti be reikiamų tarpų.

Degintos medienos atsparumas priklauso nuo rūšies, deginimo būdo ir susidariusio sluoksnio. Tyrimuose skirtingai apdegintos pušies bei eglės drėgmės sugėrimo savybės skyrėsi, todėl vien juodas paviršius nėra pakankamas ilgaamžiškumo įrodymas. Lyginant pasiūlymus naudinga prašyti konkretaus gaminio techninių duomenų ir montavimo instrukcijos, o ne bendro pažado, kad mediena nepūna.

Neapsaugota termo mediena lauke palaipsniui pilkėja. Norint išsaugoti rudą atspalvį, reikalinga tinkama pigmentuota alyva ar kita UV apsaugą suteikianti danga. Pilkėjimas gali būti nevienodas, nes sienos gauna skirtingą saulės ir lietaus kiekį. Natūralų spalvos pokytį galima pasirinkti sąmoningai, tačiau fasado valymo ir apžiūros tai nepanaikina.

Deginto paviršiaus pokyčiai priklauso nuo to, kiek anglies sluoksnio palikta ir kuo jis padengtas. Išlikęs anglies sluoksnis gali padėti išsaugoti juodą spalvą, tačiau nepadengtas paviršius gali tepti prisilietus. Šepečiu nuvalytų ir alyvuotų lentų priežiūra gali skirtis nuo nepadengtų. Prieš užsakant verta paliesti pavyzdį ir paprašyti paaiškinti, kaip bus atnaujinamas pasirinktas paviršius.

Pavyzdžius geriausia vertinti lauke, ten, kur bus fasadas. Pravartu apžiūrėti ir anksčiau įrengtą panašios apdailos pastatą bei pasidomėti, kaip jo paviršius buvo prižiūrimas.

Abiem variantams svarbus vėdinamas tarpas už apdailos, vandens nutekėjimas ir tinkami tvirtinimo elementai. Planuojant fasadą Lietuvoje verta įvertinti vietas prie cokolio, langų ir stogo: netikslūs sujungimai gali sudaryti sąlygas drėgmei užsilaikyti. Apdorojimas neatstoja tvarkingai suprojektuotos konstrukcijos. Termo medienai taip pat svarbu laikytis konkretaus profilio gręžimo ir tvirtinimo reikalavimų.

Deginta mediena nėra savaime nedegi. Vien anglies sluoksnis nepatvirtina konkretaus gaminio degumo klasės. Šias savybes reikia tikrinti pagal bandymų dokumentus ir numatytą naudojimą, o ne spręsti iš tamsios lentos išvaizdos.

Jeigu svarbiausia mažesnis medienos brinkimas bei traukimasis ir matomas natūralus raštas, verta svarstyti termo medieną. Kai norimas būtent apanglintas reljefas, labiau tiks degintas paviršius. Tamsi spalva viena pati neįpareigoja rinktis deginimo: termo dailylentes taip pat galima dengti tam pritaikyta tamsia danga.

ESSPO Wood siūlo termo pušies, eglės ir uosio gaminius. Medienos rūšį bei profilį verta derinti prie pastato architektūros ir biudžeto. Lyginant sąmatas svarbu įskaičiuoti tvirtinimą, paviršiaus apdailą, montavimą ir būsimą priežiūrą. Taip lengviau pasirinkti pagal visą fasado sprendimą, o ne vien lentų kvadratinio metro kainą.